- kelpinigiai
- kélpinigiai dkt. Mokė́ti nustatýta tvarkà kélpinigius.
.
.
kelpinigiai — sm. pl. (1) 1. A1885,49, DŽ pinigai, išmokami važiavimo išlaidoms apmokėti komandiruotės ar kėlimosi į naują tarnybos vietą atveju: Gavau kelpinigius kelionei rš. 2. Ss istor. kelio mokestis. 3. Ser, BŽ443 pinigai, mokėti už pašto arklius:… … Dictionary of the Lithuanian Language
keliapinigiai — keliãpinigiai sm. pl. (1) 1. žr. kelpinigiai 2: Kiekvienas baudžiauninkas mokėjo keliapinigių po 12 auksinų LTI103(Bs). Nuo žemės ėmė keliapinigius ir čyžes rš. 2. Ser žr. kelpinigiai 3 … Dictionary of the Lithuanian Language